Švietimo ir mokslo ministerija: Dėl ikimokyklinio ugdymo krepšelio

2010-12-30
Švietimo ir mokslo ministerija: Dėl ikimokyklinio ugdymo krepšelio
 
Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. įvedamas ikimokyklinio ugdymo krepšelis (toliau – IU krepšelis). Tikimasi, kad ikimokyklinio ugdymo krepšelis stabilizuos sunkmečio sąlygomis problemišką ikimokyklinio ugdymo finansavimą, sudarys sąlygas ikimokyklinio (taip pat ir nevalstybinio) ugdymo plėtrai, skatins ugdymo organizavimo formų įvairovę, sveiką konkurenciją tarp savivaldybių ir nevalstybinių ugdymo įstaigų, mažins ugdymo prieinamumo skirtumus tarp miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių.
 
IU krepšelis yra Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos (toliau – Metodika) sudedamoji dalis. Jis apskaičiuotas pagal Mokinių registre 2010 m. rugsėjo 1 d. fiksuotą ugdymo įstaigose vaikų skaičių ir bus skiriamas visoms valstybinėms, savivaldybių ir nevalstybinėms ugdymo įstaigoms per tikslinę dotaciją. Šios dotacijos skirstymą administruos savivaldybių administracijos, vadovaudamosi tuo pačiu principu kaip ir skirdamos Mokinio krepšelio lėšas bendrojo lavinimo savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms. Nevalstybinėms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms iš valstybės biudžeto numatyta 1,3 mln. Lt.
 
IU krepšelis numatomas ne mažiau kaip 4 val. per dieną (20 val. per savaitę) ugdymui finansuoti. Likusią ugdymo laiko dalį finansuos ir ūkio lėšų ugdymo įstaigoms skirs steigėjas.
 
2011 metų  IU krepšelis yra 2555 litai. Ši suma  apskaičiuota Metodikoje pateiktą ikimokyklinio ugdymo sutartinio vaiko koeficientą 0,7720 padauginus iš bazinio mokinio krepšelio, kuris 2011 m. yra 3310 litų. Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ir integruotam bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo grupėse ar ugdomam specialiosiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat specialiosiose ikimokyklinio ugdymo grupėse, bus skirtas 35 proc. didesnis krepšelis – 3450 litų metams.
 
Atkreipiame dėmesį, kad iš minėtos sumos 6 procentus (didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Alytaus, Marijampolės ir Visagino  savivaldybės – 5 procentus) įstaigai (valstybinei ir nevalstybinei) apskaičiuotų IU krepšelio lėšų savivaldybės savo nustatyta tvarka perskirstys ikimokyklinio ugdymo prieinamumui užtikrinti ir ugdymo formų įvairovei įgyvendinti. Šių veiklų vykdymas turėtų didinti grupių, dirbsiančių lankstesniu grafiku, skaičių, pvz., antroje dienos pusėje, ne visą darbo dieną, keletą dienų per savaitę ir pan., t. y. derinančių dirbančių šeimų lūkesčius su kokybišku vaikų ugdymu.  
 
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad  IU krepšelio dydis nepriklauso nuo grupės dydžio ir vietovės.
 
IU krepšelis, kaip ir mokinio krepšelis, turi tokias pačias sudedamąsias dalis: IU priemonėms – 70 litų, pažintinei veiklai – 10,4 litų, auklėtojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti – 19 litų, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (IKT) diegti ir naudoti (internetui diegti ir naudoti, duomenų bazėms, apmokėti už darbą IKT aptarnaujantiems darbuotojams ir kitoms išlaidoms, susijusioms su IKT) – 20 litų metams, pedagoginėms psichologinėms tarnyboms – 19 litų. Metodikoje nustatyta, kad minėtoms ugdymo reikmėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 60 procentų minėtų sumų. Likusią krepšelio dalį sudarys lėšos, skirtos ikimokyklinio ugdymo valandoms (pedagoginiams ir švietimo pagalbą teikiantiems darbuotojams) apmokėti. Kadangi ikimokykliniame ugdyme kai kurios veiklos nevykdomos, pvz., brandos egzaminų organizavimas, išorės vertinimas ir kt., šioms veikloms finansuoti metodikoje numatytos lėšos skiriamos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumui užtikrinti, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo formų įvairovei įgyvendinti.
 
Švietimo ir mokslo ministerija rekomenduoja savivaldybėms kartu su ikimokyklinį ugdymą teikiančių įstaigų atstovais aptarti principus ir kriterijus, kaip naudojant ikimokyklinio ugdymo krepšelio ir savivaldybės lėšas turėtų būti sudaromas atskiros įstaigos biudžetas.
 
Taip pat informuojame, kad Švietimo ir mokslo ministerija rengia tvarkos aprašą, pagal kurį savivaldybės, kuriose į veikiančias ar steigiamas naujas savivaldybių, nevalstybines įstaigas, arba grupes nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo ir yra  priimami nauji ugdytiniai,  2011 m. kas ketvirtį gaus IU krepšelio lėšas iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų papildomų asignavimų. Tam ministerijos 2011 metų asignavimuose numatyta 5,4 mln. litų. Esant didesniam lėšų poreikiui, bus ieškoma papildomų lėšų.
 
Savivaldybių administracijos, gavusios papildomų IU krepšelio lėšų, kas ketvirtį jas atiduos toms savivaldybės teritorijoje įregistruotoms savivaldybių ir nevalstybinėms ikimokyklinį ugdymą teikiančioms įstaigoms, kuriose pagal ankstesnio ketvirčio Mokinių registro duomenis bus nustatytas ugdytinių padidėjimas.
 
2012 – 2013 m. planuojama kas ketvirtį IU krepšelio lėšų skirti papildomai toms savivaldybėms, kuriose nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. didės ugdytinių skaičius. Tam numatoma panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
 
Tikiu, kad mūsų visų bendros pastangos garantuos kokybišką ikimokyklinį ugdymą kiekvienai šios paslaugos pageidaujančiai šeimai.
 
 
Pagarbiai
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius
 
 
 
Dėl išsamesnės informacijos galite kreiptis:
Gražina Šeibokienė, tel. (8-5) 2191187
Kristina Markelienė, tel. ( 8-5) 2191162

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose – daugiau vietų vaikams ir ugdymo įvairovės

2010-12-22
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose – daugiau vietų vaikams ir ugdymo įvairovės
Nuo 2011 metų sausio 1 d. visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, taip pat ir nevalstybinėse, įvedamas ikimokyklinuko krepšelis. Šiandien Vyriausybė patvirtino metodiką ikimokyklinio ugdymo krepšelio lėšoms švietimo įstaigose apskaičiuoti ir paskirstyti 2011 metams.
 

Ikimokyklinuko krepšelis, kuriame kaip tikslinė dotacija yra 194,1 mln. Lt (iš jų nevalstybiniams darželiams papildomai numatyta 1,3 mln. Lt), įeina į mokinio krepšelį kaip jo sudedamoji dalis. Suma, skiriama vienam ikimokyklinukui, – 2555 Lt.

Ikimokyklinuko krepšelio dydis nepriklauso nuo grupės dydžio ir vietovės. Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, skirtas 35 proc. didesnis krepšelis – 3450 litai per metus.

„Krepšelis ikimokykliniame ugdyme leis padidinti paslaugų prieinamumą ir įvairovę miestuose bei regionuose, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Tėvai galės pasirinkti, į kokį darželį – valstybinį ar privatų vesti vaikus. Taigi, sprendžiant vietų stygiaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose problemą, kartu bus galima pasiūlyti ir platesnį ugdymo metodikų spektrą“.

Šiemet liko nepatenkinta apie 20 tūkst. paraiškų priimti vaikus į darželius.

Iš ikimokyklinuko krepšelio bus finansuojama ne mažiau kaip 20 ikimokyklinio ugdymo valandų per savaitę. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vaikų skaičius grupėse labai skiriasi, metodikoje numatyta, kad iš mokinio krepšelio gali būti finansuojama ir daugiau valandų.

Ikimokyklinuko krepšelio sudedamosios dalys bus tokios pat kaip, kaip ir mokinio krepšelio. Tai lėšos ikimokyklinio ugdymo priemonėms, pažintinei veiklai, auklėtojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti.

Pedagoginėms psichologinėms tarnyboms finansuoti savivaldybė skirs 19 Lt nuo vaikų skaičiaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Šešis procentus įstaigai apskaičiuotų ikimokyklinio krepšelio lėšų savivaldybės savo nustatyta tvarka perskirstys ikimokyklinio ugdymo prieinamumui užtikrinti ir ugdymo formų įvairovei įgyvendinti. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Palanga, Alytus, Marijampolė ir Visaginas perskirstys 5 proc. lėšų.

Naujoms ikimokyklinėms grupėms steigti 2011 m. Švietimo ir mokslo ministerija iš savo asignavimų skirs 5,4 mln. Lt.


Speciali metodika padės anksti atpažinti vaikų talentus

2010-11-24
Speciali metodika padės anksti atpažinti vaikų talentus
Kitais metais keliose mokyklose bus išbandoma Lietuvai pritaikyta metodika, kaip anksti atpažinti gabius vaikus, lavinti ir skatinti jų išskirtinius gebėjimus. Šiame procese galės dalyvauti ir tėvai – jie gaus rekomendacijas, kur turi kreiptis, jei norės pasitikrinti vaiko gabumus. Vaikų gabumų įvertinimo, atpažinimo ir ugdymo psichologinės metodikos adaptavimas bus finansuojamas iš ES paramos fondų lėšų.
 

Spalio pabaigoje paskelbtas kvietimas teikti paraiškas ES struktūrinei paramai gauti pagal priemonę „Gabių vaikų ugdymo poreikių tenkinimas švietimo sistemoje“ tęsiasi iki gruodžio 20 dienos (http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/aktualijos/aktualija?lbtitem_id=090bdd53800e3910).

Pareiškimus gali teikti viešieji juridiniai asmenys, kurių veiklos patirtis ugdant gabius vaikus – dveji metai ir daugiau.

„Bendrasis ugdymas dažniausiai būna orientuotas į vidutinius mokinius, dėl to išskirtinai gabūs vaikai dar pradinėse klasėse ima nuobodžiauti, nusivilia mokymųsi, stengiasi kitokiais būdais atkreipti mokytojo dėmesį. Būtent pirmaisiais mokslo metais neretai „pasislepia“ vaikų gabumai, ir tai ypač būdinga berniukams“, – sako Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programą kuruojanti Švietimo ir mokslo ministerijos specialistė Marytė Skakauskienė.

Ugdymo tvarka pradinėse klasėse gabiam mokinukui leidžia „peršokti“ klase aukščiau, bet šiuo atveju pedagoginė psichologinė tarnyba turi nustatyti, kad vaikas tikrai gabus ir sugebės prisitaikyti prie didesnių reikalavimų ir vyresnių už jį mokinių. Mokinuko talentui skleistis padeda individualus darbas su pedagogu, specialios užduotys, tačiau reikia ir tam tikro mokytojo pasirengimo bei nusiteikimo.

Iki šiol populiariausiais būdas atskleisti mokinių gabumus – daugelį metų vykstančios rajoninės ir tarptautinės olimpiados, sutraukiančios nemažai dalyvių.

Spalio pabaigoje švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino 2010–2011 mokslo metų Lietuvos mokinių dalykinių olimpiadų, konkursų ir kitų renginių grafiką. Toks grafikas sudaromas kiekvieną rudenį, kad mokyklos iš anksto žinotų visų metų olimpiadas ir kitus konkursinius renginius. Pasak M. Skakauskienės, yra derinama, kad nepersidengtų įvairių sričių olimpiados, jos nesutaptų su egzaminais.

Pirmasis olimpiadinis renginys šiais mokslo metais – Lietuvos mokinių debatų turnyras anglų kalba jau įvyko lapkričio viduryje. Gruodžio 3-ąją vyks 22-asis Lietuvos mokinių fizikos čempionatas.

Respublikinių olimpiadų nugalėtojai pakviečiami į komandas, kurios vyksta į tarptautines olimpiadas. Prie mokinių rengimo šiuo etapu intensyviai prisideda ir mokslininkai. M. Skakauskienė pažymi, kad geriausių rezultatų tarptautinėse olimpiadose pasiekia tie mokiniai, su kuriais kryptingai dirba universitetų ar mokslo institutų mokslininkai, sekantys ir pasaulio mokslo tendencijas. Aukštus apdovanojimus kasmet parsiveža jaunieji chemikai, gerų rezultatų pasiekia informatikai, matematikai ir fizikai. Neseniai įvykęs Lietuvos mokinių debiutas biologijos tarptautinėse olimpiadose taip pat buvo pažymėtas aukštais įvertinimais.

Geriausios istorijos apie kalbą konkursas

2010-11-04
Geriausios istorijos apie kalbą konkursas
Europos Komisija kviečia dalyvauti Europos kalbų konkurse „Pasakojimai apie kalbas“. Linksmomis ir įdomiomis pasakojimų formomis siekiama parodyti, kaip įvairiai žmonės gali pasinaudoti užsienio kalbų žiniomis. Šios papasakotos istorijos taip pat paskatins mokytis užsienio kalbų. Konkurse žmonės kviečiami pasidalyti pasakojimais apie tai, kaip kalba nustebino, prajuokino, sujaudino, leido pasijusti laimingiems ar atvėrė duris. Konkurse gali dalyvauti visi Europos Sąjungos piliečiai nuo 18 metų. Konkurso dalyvių pasakojimai yra skelbiami interneto svetainėje, už juos galima viešai balsuoti. Konkursas ir viešas balsavimas vyksta iki 2011 m. sausio 31 dienos.
Dalyviai, pasinaudodami vaizdo siužetais, fotografija, tekstu ir kitomis priemonėmis gali papasakoti savo asmeninę istoriją. Ši istorija gali būti apie bet kurią pasaulio kalbą, tačiau kūrinys turi būti pateiktas kuria nors viena iš 23 oficialių Europos Sąjungos kalbų.


Vienas nacionalinis laimėtojas iš šalies 2011 m. gegužės 10 d. bus pakviestas apsilankyti Briuselyje, apdovanojimų ceremonijoje. Nugalėtojams iš įvairių šalių bus suteikta galimybė susitikti su įžymiais žmonėmis, kurie remia šį konkursą. Trims konkurso dalyviams iš visų 31 – os Europos Sąjungos šalių Briuselyje (27 –ių ES šalių ir 3 – jų EEE šalių ir kandidatės Turkijos) bus suteiktas Europos čempiono titulas ir įteiktas ypatingas prizas.
Norintieji dalyvauti konkurse turi užpildyti konkurso svetainėje pateiktą dalyvio anketą. Pastarąją ir daugiau informacijos apie konkursą rasite http://www.tonguestories.eu/lt.

Parama vaikų darželiams kaimuose steigti

2010-10-27
Parama vaikų darželiams kaimuose steigti
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai suteiks paramą kaimo vietovėse (kaimo vietovės – tai vietovės, kurioje gyventojų skaičius neviršija 6 000 ir kurios nėra priskiriamos savivaldybių centrams) steigiant nevalstybinius vaikų darželius. Į paramą gali pretenduoti kaimo vietovėse veikiančios, tačiau ne žemės ūkio verslais užsiimančios labai mažos arba mažos, vidutinės įmonės, kurios nori atsisakyti žemės ūkio veiklos.

Tokią galimybę numato naujosios išplėstos ir supaprastintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės.
 
Nuo šių metų liepos mėnesio Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva supaprastintos higienos normos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų veiklai sudaro palankesnes sąlygas steigti privačius vaikų darželius ir spręsti vietų stygiaus problemą (žr. plačiau http://www.smm.lt/vds/index.htm).

Nuo 2011-ųjų planuojama įvesti ikimokyklinuko krepšelį – valstybė finansuos 4 ugdymo valandas per dieną. Galimybė pasinaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama suteikia naujų paskatų plėtoti darželių tinklą kaimo vietovėse.

Ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo įstaigos steigėjas gali gauti finansavimą iki 65 proc. visų projekto išlaidų. Didžiausia galima paramos suma supaprastinta tvarka teikiamiems projektams sudaro iki 260 tūkst. Lt.

Tais atvejais, kai kaimo vietovėje ketinama įgyvendinti didesnės vertės projektą, didžiausia paramos suma iki šių metų gruodžio 31 d. – 1,7 mln. Lt, o kitais metais – ne daugiau kaip 690 tūkst. Lt.

Paraiškas pagal šias dvi priemones Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos galima teikti nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d.

Plačiau su priemonių „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ naujomis įgyvendinimo taisyklėmis galite susipažinti Žemės ūkio ministerijos svetainėje www.zum.lt arba pagal nuorodą http://www.zum.lt/lt/zemes-ukio-ministerija/kaimo-pletra/parama-pagal-2007-2013-m--programos-priemones/parama-pagal-2007---2013-metu-kpp-priemones/.



Daugiau informacijos suteiks Živilė Šukytė, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyr. specialistė, tel. (8 5) 239 1271, el. p. ZivileS@zum.lt.

O gal ir aš galėčiau steigti vaikų darželį?

2010-08-31
O gal ir aš galėčiau steigti vaikų darželį?
Jeigu Jūs apie tai nors kartą galvojote ir turite neįgyvendintų idėjų, nesvarbu, gyvenate mieste ar kaime, tai šiandien pats laikas dar kartą sugrįžti prie šios minties. Prieš kelerius metus tokias idėjas greitai nuvydavo daugybė sunkiai įveikiamų reikalavimų ir didelė steigėjo finansinė našta, taip pat nebuvo visuomenės poreikio, tačiau šiandien situacija gerokai pasikeitusi, nes šiuo metu:

DARŽELIŲ PAKLAUSA YPAČ IŠAUGUSI

-  Pasikeitus motinystės / tėvystės išmokoms tėvai siekia kuo anksčiau grįžti į darbą ir dažnai jau 1–2 metų vaikams ieško tinkamos ugdymo įstaigos;

-  Ypač trūksta ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Vis daugiau tėvų pasigenda mažų, namų aplinką primenančių, įvairias programas ir ugdymo metodus taikančių įstaigų;

-  Dalis vaikų iki 1 klasės taip ir nepatenka į ikimokyklines ar priešmokyklines grupes. Tėvų galimybės parinkti vaikui norimą įstaigą yra labai ribotos – mažas įstaigų skaičius, jos aptarnauja priskirtas teritorijas, nelankstus darbo grafikas ir kt.;

-  Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose ypač trūksta vietų vaikams nuo gimimo iki 3 metų.

SUPAPRASTINTOS STEIGIMO SĄLYGOS

-  Nuo 2010 m. liepos mėn. 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, leidžianti lengviau pritaikyti įvairios paskirties patalpas ir lauko aplinką vaikų darželio veiklai;

-  Atsisakyta perteklinių reikalavimų vaikų maitinimo, poilsio, ugdomosios veiklos organizavimui.

VALSTYBĖ NUMATO IŠ DALIES FINANSUOTI DARŽELIŲ VEIKLĄ

-  Nuo 2011 m. sausio mėn. 1 d. numatoma ikimokyklinuko „krepšelį“ skirti kiekvienam pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdomam vaikui;

-  20 valandų per savaitę trukmės ugdymui 1 vaikui metams bus skiriama apie 2550 Lt.

ATSIRADO DAUGIAU METODINĖS PAGALBOS

-  Pradėjo veikti portalas www.ikimokyklinis.lt, kuriame talpinama informacija aktualiais ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo klausimais. Jame taip pat galima rasti metodinę pagalbą rengiant vaikų darželio steigimo dokumentus, įregistruojant įstaigą, kuriant ikimokyklinio ugdymo programą, verslo planą ir kt.

-  Portalas suteikia galimybę el. paštu susisiekti su įvairių sričių konsultantais (teisės, švietimo pagalbos, ugdymo), kurie patars kaip įsteigti ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

-  Suradus, jūsų nuomone, tinkamas vaikų darželiui patalpas (net ir ne visuomeninės paskirties) galite kreiptis į savo miesto/rajono Visuomenės sveikatos centro specialistus dėl konsultacijos patalpos tinkamumui nustatyti.

Darželio steigimo žingsniai

2010-08-31
Darželio steigimo žingsniai
Nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos, skirtos ugdyti ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikus (nuo gimimo iki 7 metų) steigimo žingsniai
 

1. Surinkti informaciją: kiek ir kokio amžiaus vaikų yra toje vietovėje (miesto rajone, gyvenvietėje, kt.) kurioje ketinate steigti įstaigą; kiek iš jų nelanko darželio; kokios nelankymo priežastys (nėra darželio, nėra vietų, nėra pageidaujamų programų ar kt.); ar tėvai pageidauja ir kokio amžiaus vaikus leisti į nevalstybinę įstaigą; kokios tėvų finansinės galimybės.

2. Surasti tinkamas ugdymui patalpas, išsiaiškinti kokiomis sąlygomis galėtumėt jomis disponuoti (pagal panaudos sutartį, pagal nuomos sutartį ar kt.); Kreiptis į atitinkamo miesto/ rajono Visuomenės sveikatos priežiūros centrą konsultuotis dėl galimybės pritaikyti pastato patalpas ikimokykliniam ir/ar priešmokykliniam ugdymui.

3. Parengti įstaigos (jos filialo) steigimo dokumentus: steigimo sutartį, kurią pasirašo visi steigėjai (jei steigėjas - vienas asmuo, jis vietoje steigimo sutarties surašo ir pasirašo steigimo aktą); įstaigos įstatus (jei steigiamas filialas – įstatų papildymą).

4. Įregistruoti įstaigą Juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų registrui, notarui ir Valstybės įmonės registrų centro filialui pateikti reikalingus dokumentus (jei įstaigos įstatuose numatyta visuomenei naudinga veikla, nustatyta LR labdaros ir paramos įstatyme, steigėjas prašyme turi tai pažymėti). Švietimo ir mokslo institucijų registre www.aikos.smm.lt, Mokesčių mokėtojų registre www.vmi.lt įstaiga įregistruojama automatiškai. Tuomet juridinis asmuo tampa draudėju, jo duomenys automatiškai perduodami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai www.sodra.lt
Daugiau informacijos apie įstaigos įregistravimą ir paslaugų kainas galima rasti www.registrucentras.lt

5. Pakeisti patalpų (pastato) paskirtį pagal jų naudojimo paskirtį.

6. Gauti iš teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos leidimą-higienos pasą ( iki 2012 m. sausio 1 d. leidimas-higienos pasas išduodamas ir tuo atveju, jei patalpų (pastato) paskirtis dar nėra pakeista.)

7. Pateikti duomenis apie įsteigtos įstaigos buveinę atitinkamo miesto/rajono savivaldybei vienu iš pasirinktų būdų: el. paštu, faksu arba asmeniškai.

8. Parengti įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašą (www.smm.lt/ugdymas/ikimokyklinis.htm).

9. Atsižvelgus į įstaigos veiklos apimtį ir planuojamas teikti programas/paslaugas suburti kvalifikuotų specialistų komandą.

10. Kasmet iki spalio 1 d. pagal Švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką pateikti informaciją apie įstaigoje ugdomus vaikus.
 

Daugiau informacijos suteiks Švietimo ir mokslo ministerijos ikimokyklinio ugdymo ir pradinio skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Grigaravičienė, tel. (8 5) 219 1257.

Metodinės rekomendacijos nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų tiekėjams

2010-08-30
Metodinės rekomendacijos nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų tiekėjams
 
Šios metodinės rekomendacijos skirtos padėti fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, ketinantiems teikti ikimokyklinį ir/ar priešmokyklinį ugdymą nevalstybinėse įstaigose.
 
Leidinys sudarytas iš 3 skyrių ir priedų.
 
Pirmajame skyriuje „Nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų veiklos teisinis reglamentavimas“ aprašomos 2009 metais galiojančiais teisės aktais nustatytos fizinių ir juridinių asmenų galimybės steigti/pertvarkyti nevalstybinę įstaigą, teikiančią ikimokyklinį ir (arba) priešmokyklinį ugdymą, nuosekliai išdėstoma, kokiais teisės aktais ir/ar konkrečiomis jų nuostatomis vadovaujantis atliekami įstaigos steigimo/pertvarkos veiksmai, veiklos nuostatų rengimo ypatumai, procedūros ir veiksmai, kurie atliekami įstaigą įregistruojant.
 
Antrajame skyriuje „Įstaigos veiklos sėkmę užtikrinantys veiksniai (švietimo ekonomikos ir vadybos ypatumai“ aprašomas nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų pasirengimas pradėti vykdyti veiklą, pristatomi ir analizuojami materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių telkimo ir valdymo aspektai, pateikiami reikalavimai patalpoms, ugdymo aplinkai, personalui, pateikiami rentabilios įstaigos veiklą užtikrinantys veiksniai.
 
Trečiajame leidinio skyriuje „Nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų ugdymo turinio formavimas” pristatoma šiuolaikinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio samprata, pagrindžiami ugdymo turinio programos rengimą įtakojantys veiksniai, aprašomi reikalavimai ikimokyklinio ugdymo programos rengimui, pristatomos ugdymo turinio formavimo alternatyvos (pvz. taikant M. Montesori, Š. Suzuki ir kt. metodines sistemas; atsižvelgiant į vaikų specifinius ugdymosi poreikius – gabių, neįgaliųjų ir kt.).
 
Prieduose pateikiami konkretūs reikalingų parengti dokumentų pavyzdžiai:  įstaigos steigimo sutartis, įstaigos veiklos įstatai, verslo planas, ugdymo programa, kurie iliustruoja rekomendacijose pateiktos medžiagos pritaikymą praktikoje, taip pat prieduose pateikti teisės aktų,  panaudotos bei rekomenduojamos literatūros sąrašai ir internetinės nuorodos. Kiekvienos leidinio dalies stilių lėmė jame nagrinėjamas specifinis objektas, pvz., teisės aktus pristatantis skyrius yra labiausiai grįstas dokumentų analize.
 
 
 
ĮVADAS
 
Lietuvoje vyrauja valstybinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sektorius, kuris teikia gana unifikuotas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas bei kitas paslaugas, reikalingas ikimokyklinio/priešmokyklinio amžiaus vaikams ir jų šeimoms. Valstybė iki šiol menkai skatino privačių asmenų dalyvavimą steigiant ikimokyklinio ugdymo įstaigas, organizuojant jų veiklą. Buvo skiriama per mažai valstybės ir savivaldybių dėmesio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai bei paslaugų įvairovei. Dėl šių priežasčių šalyje pastebimos tik atskirų asmenų iniciatyvos steigti nevalstybinius darželius. Steigėjams stinga ne tik valstybės finaninės, bet ir metodinės pagalbos, nes nėra parengta jokios metodinės medžiagos ir metodinių priemonių, skirtų nevalstybiniams ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams, tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse privačių teikėjų veikla ir pagalba jiems yra pakankamai išplėtota.
 
2008 m. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Vilniaus Pedagoginio universiteto mokslininkų  atliktas tyrimas „Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir gyventojų lūkesčiai“ (http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm) atskleidė, kad šeimos, auginančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, pageidauja labai įvairių, taip pat ir netradicinių ugdymo programų, papildomų veiklų, lankstaus įstaigos lankymo grafiko. Tokiai poreikių įvairovei patenkinti reikalinga plėtoti nevalstybinį sektorių, teikiant nevalstybinių įstaigų steigėjams ir programų teikėjams visokeriopą, o pirmiausia, metodinę pagalbą.
 
Šios metodinės rekomendacijos skirtos padėti fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, ketinantiems teikti ikimokyklinį ir/ar priešmokyklinį ugdymą nevalstybinėse įstaigose.
 
Metodinių rekomendacijų nevalstybiniams ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams (toliau – Metodinės rekomendacijos) parengimas yra “Mokyklų tobulinimo programos plius” 11 komponento „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra " viena iš veiklų. Komponentas suplanuotas įgyvendinant 2007 – 2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.3-ŠMM-03-V priemonę „Visuotinio priešmokyklinio ugdymo diegimas ir kitų mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo didinimas ypač kaimo vietovėse“ bei “Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007-2012 metų programos” įgyvendinimo priemonių plano 3.3. priemonę „Teikti konsultacinę ir metodinę pagalbą (mokymas, informaciniai leidiniai ir kita) nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjams ir ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams“.
 
Leidinys sudarytas iš 3 skyrių ir priedų.
 
Pirmajame skyriuje „Nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų veiklos teisinis reglamentavimas“ aprašomos 2009 metais galiojančiais teisės aktais nustatytos fizinių ir juridinių asmenų galimybės steigti/pertvarkyti nevalstybinę įstaigą, teikiančią ikimokyklinį ir (arba) priešmokyklinį ugdymą, nuosekliai išdėstoma, kokiais teisės aktais ir/ar konkrečiomis jų nuostatomis vadovaujantis atliekami įstaigos steigimo/pertvarkos veiksmai, veiklos nuostatų rengimo ypatumai, procedūros ir veiksmai, kurie atliekami įstaigą įregistruojant.
 
Antrajame skyriuje „Įstaigos veiklos sėkmę užtikrinantys veiksniai (švietimo ekonomikos ir vadybos ypatumai“ aprašomas nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų pasirengimas pradėti vykdyti veiklą, pristatomi ir analizuojami materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių telkimo ir valdymo aspektai, pateikiami reikalavimai patalpoms, ugdymo aplinkai, personalui, pateikiami rentabilios įstaigos veiklą užtikrinantys veiksniai.
 
Trečiajame leidinio skyriuje „Nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų ugdymo turinio formavimas” pristatoma šiuolaikinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio samprata, pagrindžiami ugdymo turinio programos rengimą įtakojantys veiksniai, aprašomi reikalavimai ikimokyklinio ugdymo programos rengimui, pristatomos ugdymo turinio formavimo alternatyvos (pvz. taikant M. Montesori, Š. Suzuki ir kt. metodines sistemas; atsižvelgiant į vaikų specifinius ugdymosi poreikius – gabių, neįgaliųjų ir kt.).
 
Prieduose pateikiami konkretūs reikalingų parengti dokumentų pavyzdžiai: įstaigos steigimo sutartis, įstaigos veiklos įstatai, verslo planas, ugdymo programa, kurie iliustruoja rekomendacijose pateiktos medžiagos pritaikymą praktikoje, taip pat prieduose pateikti teisės aktų, panaudotos bei rekomenduojamos literatūros sąrašai ir internetinės nuorodos. Kiekvienos leidinio dalies stilių lėmė jame nagrinėjamas specifinis objektas, pvz., teisės aktus pristatantis skyrius yra labiausiai grįstas dokumentų analize.
 
Metodinės rekomendacijos turėtų sudaryti prielaidas atsirasti naujoms ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo paslaugoms nevalstybiniame sektoriuje, kurios leistų lanksčiau derinti šeimos, auginančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, pareigas su profesine veikla, suteiktų galimybę tobulinti ikimokyklinį ugdymą.
 
Atkreiptinas dėmesys, kad teisinė bazė gali būti koreguojama, todėl asmenys, naudodamiesi šiomis rekomendacijomis, turėtų nuolat pasitikslinti, ar pateikti teisės aktai yra vis dar aktualūs. 
 
 
I. NEVALSTYBINIŲ IKIMOKYKLINIO IR (AR) PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ TEIKĖJŲ VEIKLOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS
 
      1.1. BŪDAI FIZINIAMS IR JURIDINIAMS ASMENIMS STEIGTI/PERTVARKYTI NEVALSTYBINĘ ĮSTAIGĄ, TEIKIANČIĄ IKIMOKYKLINĮ IR PRIEŠMOKYKLINĮ UGDYMĄ (ĮSTAIGOS STEIGIMO FORMOS) O.Pacevičienė
 
Nevalstybinių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, jį įgyvendinantys teisės aktai, taip pat kiti įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų veiklą, sąrašas pateikiamas 6 priede.
 
Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 7 straipsnį ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, – pagal ikimokyklinio ugdymo programą.
 
Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 iki 5 (arba 6) metų. Atkreiptinas dėmesys, kad švietimo strateginiuose dokumentuose artimiausiu metu yra numatyta pradėti teikti ikimokyklinį ugdymą nuo gimimo.
 
Pagal Švietimo įstatymo 7 straipsnį ikimokyklinio ugdymo programą vykdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.               
Švietimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kadpriešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui taiskalendoriniais metais, kai jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymastėvų prašymu gali būti teikiamas anksčiau, jeigu vaikas tampakankamai subrendęs, ir jam yra suėję ne mažiau kaip 5 metai. Vienerių metų priešmokyklinio ugdymo programą vykdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.
 
Taigi, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas gali vykdyti juridiniai asmenys (švietimo teikėjai), kurių:
·   pagrindinė veikla yra ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas;
·   pagrindinė veikla yra kitokia švietimo veikla arba švietimo pagalba;
·   įstaigos, įmonės, organizacijos, kurių pagrindinė veikla nėra švietimas (kitas švietimo teikėjas).
 
 
1.2. ĮSTAIGOS STEIGIMO/PERTVARKOS TVARKA. TEISĖS AKTAI IR NUOSTATOS, KURIOMIS BŪTINA VADOVAUTIS. ĮSTAIGOS STEIGIMO DOKUMENTAI. O.Pacevičienė
 
  Įstaigos, kurios pagrindinė veikla – ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas, t. y.,  ikimokyklinio ugdymo įstaigos, steigimo tvarkos teisinis reglamentavimas  
 
Steigiant ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymas) ir kitais teisės aktais.
 
Civilinio kodekso komentare (Priedas Nr.7, 11, p.94) paaiškinama, kad įstaiga yra susivienijimas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ar savivaldybių funkcijas, ar susivienijimas, veikiantis socialinio, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse, kurio tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, pavyzdžiui, viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga ir kita. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius interesus švietimo (ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo) srityje.
 
Pagal Švietimo įstatymą ikimokyklinio ugdymo įstaiga plačiąja prasme dar vadinama mokykla. Švietimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra paaiškinta, kad mokykla – tai įstaiga, kurios pagrindinė veikla – formalusis ir (arba) neformalusis švietimas. Švietimo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas yra neformalusis švietimas.
 
Pagal Švietimo įstatymo 41 straipsnio 11 dalį ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipui priskiriamas lopšelis, lopšelis-darželis, darželis, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtas lopšelis, lopšelis-darželis ir darželis.
 
Kas galėtų steigti nevalstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą?
 
Pagal Civilinio kodekso 2.60 straipsnį juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį. Juridinio asmens steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Švietimo įstatyme nustatyta, kas galėtų steigti nevalstybinę mokyklą (ikimokyklinio ugdymo įstaigą). Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį nevalstybinė mokykla (taip pat ir nevalstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga) yra Lietuvos Respublikos juridinio (išskyrus Seimą, Vyriausybę, Švietimo ir mokslo ministeriją, kitas ministerijas, Vyriausybės įstaigas, įstaigas prie ministerijų, apskrities viršininką, savivaldybės tarybą) ar fizinio asmens įsteigta mokykla, juridinio ar fizinio asmens įsteigta mokykla kartu su kitų valstybių juridiniais ar fiziniais asmenimis, kitos valstybės juridinio ar fizinio asmens įsteigta mokykla.
                     
Švietimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje atitinkamai vadovaujasi Švietimo įstatymu, taip pat priklausomai nuo teisinės formos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų arba Viešųjų įstaigų įstatymais.
 
Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnį biudžetinė įstaiga yra valstybės arba savivaldybės institucija, steigiama įstatymų nustatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto ir taip įvardyta jos steigimo akte bei nuostatuose. Kadangi kalbame tik apie nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimą, tai jos teisinė forma – viešoji įstaiga, todėl savo veikloje ji turėtų vadovautis Švietimo įstatymu ir Viešųjų įstaigų įstatymu.
 
Kaip sudaroma steigimo sutartis?
 
Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnį viešosios įstaigos steigimo teisinis pagrindas yra šio įstatymo nustatyta tvarka steigėjų sudaryta steigimo sutartis. (Priedas Nr.1) Viešosios įstaigos steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Jeigu steigėjas yra vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties jis surašo ir pasirašo steigimo aktą. Vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsniu nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos steigimo sutartyje turi būti nustatyta:
1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai; juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, kodai, jų atstovų vardai ir pavardės);
2) įstaigos pavadinimas;
3) įstaigos veiklos sritis (sritys) ir tikslai;
4) steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai;
5) steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;
6) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;
7) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai įstaigai, jų teisės ir įgaliojimai;
8) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarka;
9) steigimo sutarties sudarymo data.
Steigimo sutartyje gali būti ir kitų, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymui ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.
 
Steigimo aktui taikomi steigimo sutarties reikalavimai, išskyrus reikalavimų nustatyti ginčų tarp steigėjų sprendimų tvarką ir steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarką.
 
Kaip sudaromas įstaigos ar jos filialo pavadinimas?
 
Civiliniame kodekse (2.39–2.43 straipsniai) ir kituose teisės aktuose daug dėmesio skiriama įstaigos pavadinimo sudarymui. Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Pagal Civilinio kodekso komentarą (Priedas Nr.7, 11, p.109) pagrindinis juridinio asmens pavadinimo tikslas ir yra jo identifikavimas, t. y. vieną juridinį asmenį atskirti nuo kitų. Juridinio asmens pavadinimas taip pat gali, bet neprivalo suteikti tam tikros informacijos apie patį juridinį asmenį, jo veiklą, steigėjus ir panašiai. 
 
Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalimi, įstaigos pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus.
 
Pagal Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 74 punktą steigiamas nevalstybinis juridinis asmuo turi gauti šiuos leidimus (sutikimus):
1.   Jeigu steigiamo arba įsteigto juridinio asmens pavadinime ketinama vartoti žodį ,,katalikų“, turi būti rašytiniai Katalikų Bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimo dokumentai;
2.   Jeigu steigiamo arba įsteigto juridinio asmens, juridinio asmens, filialo ar atstovybės pavadinime ketinama vartoti trumpąjį valstybės   pavadinimą   "Lietuva",   steigiamas arba įsteigtas juridinis asmuo turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:
2.1. juridinio asmens, kurio pavadinime jau vartojamas Lietuvos vardas, visas pavadinimas su skiriamaisiais žodžiais perkeliamas į kito jo steigiamo arba įsteigto juridinio asmens, kurio vienintelis steigėjas ar dalyvis yra šis juridinis asmuo, pavadinimą;
2.2. juridinio asmens, kurio pavadinime jau vartojamas Lietuvos vardas, visas pavadinimas su skiriamaisiais žodžiais perkeliamas į šio juridinio asmens steigiamo arba įsteigto filialo arba atstovybės pavadinimą;
2.3. juridinis asmuo, kurio pavadinime jau vartojamas Lietuvos vardas, keičia pavadinimą;
2.4. juridinis asmuo ne mažiau kaip pusėje Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų yra įsteigęs filialus ar atstovybes;
2.5. užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija steigia ar yra įsteigusi juridinį asmenį ir jo pavadinime Lietuvos vardą vartoja kartu su steigėjo ar dalyvio pavadinimu;
2.6. juridinio asmens filialą, atstovybę steigia ar yra įsteigęs užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija;
2.7. juridinio asmens steigėjai ar dalyviai yra ne mažiau kaip 3 Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys;
2.8. juridinio asmens steigėjai ar dalyviai yra ne mažiau kaip 30 fizinių asmenų;
2.9. steigiamas arba įsteigtas juridinis asmuo pavadinime Lietuvos vardą vartoja norėdamas nurodyti geografinę Lietuvos teritorijos dalį, kurioje jis veiks ar veikia, ir tai yra įtvirtinęs savo steigimo dokumentuose;
2.10. juridinis asmuo yra tradicinė Lietuvos religinė bendruomenė,   bendrija ar centras, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtas juridinis asmuo ar kita valstybės
pripažinta religinė bendrija.
 
Filialo ar atstovybės pavadinime privalo būti juridinio asmens (steigėjo) pavadinimas ir žodis "filialas" ar "atstovybė.
 
Švietimo įstatymo 41 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad mokyklų pavadinimų sudarymo ir rašymo taisykles nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Todėl darant ir rašant ikimokyklinio ugdymo įstaigos pavadinimą, turėtų būti vadovaujamasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 55 patvirtintomis Švietimo įstaigų pavadinimų kūrimo ir rašymo taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra nustatyta, kad įstaigų pavadinimai turi ne tik atitikti įstatymus ir kitų teisės aktų reikalavimus, bet ir bendrinės kalbos normas. Įstaigų pavadinimai turi būti lakoniški, aiškūs, juose vengtina nebūtina informacija. Šiose taisyklėse teikiamos konkrečios rekomendacijos, kaip sudaryti įstaigos pavadinimą, taip pat pateikta pavyzdžių. Nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos pavadinime gali būti žymimas steigėjo vardas ir pavardė arba vien pavardė, pavyzdžiui, Marijos Petrauskienės lopšelis – darželis. Jeigu nenurodomas įstaigos steigėjas, reikėtų žymėti įstaigos priklausomybę, pavyzdžiui, Kirtimų nevalstybinis darželis. Jeigu įstaiga turi simbolinį vardą, vietovė pavadinime gali būti nenurodoma, pavyzdžiui, nevalstybinis lopšelis - darželis ,,Šviesos spindulėlis“.   Jeigu steigėjų daugiau kaip du, pavadinime rašomas miesto, jo dalies, miestelio ar kaimo pavadinimas arba simbolinis vardas, pridedant žodį ,, nevalstybinis“, pavyzdžiui, Vilniaus Antakalnio nevalstybinis lopšelis – darželis, arba Klaipėdos nevalstybinis darželis ,,Saulutė“. Įstaigos steigėjas gali būti įvardijamas apibendrintai, pavyzdžiui, Zarasų rajono sentikių lopšelis – darželis. Jeigu įstaigoje ugdomi vaikai, turintys specialiųjų poreikių, gali būti nurodomas žodis ,,specialus“, pavyzdžiui, Vilniaus Naujininkų nevalstybinis specialus lopšelis – darželis, arba Kauno miesto nevalstybinis sutrikusios klausos vaikų lopšelis – darželis.
 
Pagal Civilinio kodekso 2.41 straipsnio 1 dalį juridinio asmens steigėjai gali kreiptis į Juridinių asmenų registrą dėl steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikino įtraukimo į Juridinių asmenų registrą. Tokiu būdu steigėjams sudaryta galimybė apsaugoti steigiamo juridinio asmens pavadinimą iki registracijos. Juridinio asmens pavadinimo įtraukimas į Juridinių asmenų registrą yra laikinas ir gali trukti ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
 
Juridinio asmens įsteigto ikimokykliniam ar/ir priešmokykliniam ugdymui skirto filialo pavadinime turi būti juridinio asmens (steigėjo) pavadinimas ir žodis „filialas“.
 
Kas gali atstovauti įstaigai?
 
Vadovaudamiesi Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, asmenys, turintys teisę atstovauti steigiamai įstaigai, gali steigiamos įstaigos vardu ir dėl jos interesų sudaryti sandorius. Pagal šiuos sandorius įstaigai prievolės atsiranda tada, kai juos įsteigus viešąją įstaigą patvirtina įstaigos vadovas ar įstatuose nustatytas kitas organas. Jeigu viešosios įstaigos organas šių sandorių nepatvirtina, už šiais sandoriais pagrįstas prievoles juos sudarę asmenys atsako solidariai.
 
Kam reikalingas steigiamasis susirinkimas?
 
Kaip jau buvo minėta, viešosios įstaigos steigimo sutartyje turi būti nurodomas steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarka.
 
Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta, kad steigiamasis susirinkimas turi būti šaukiamas iki įstaigą įregistruojant Juridinių asmenų registre. Steigiamasis susirinkimas turi paskirti įstaigos vadovą, taip pat sudaryti kolegialius organus, jeigu jie numatyti įstaigos įstatuose. Steigiamajame susirinkime turi teisę balsuoti visi steigėjai. Jei įstaigos steigimo sutartyje nenustatyta kitaip, vienas steigėjas steigiamajame susirinkime turi vieną balsą. Kai steigėjas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami steigiamojo susirinkimo sprendimams.
 
Kokia įstaigos įstatų paskirtis ir kokie jų sudarymo ypatumai?
 
Civilinio kodekso 2.46 straipsnyje nustatyta, kad juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus. Civilinio kodekso komentare (Priedas Nr.7, 11, p.120) paaiškinta, kad jeigu juridinis asmuo yra steigiamas sudarant steigimo sutartį ir turi įstatus, steigimo dokumentais turi būti laikomi tik įstatai. Civilinio kodekso 2.47 straipsnyje nustatyta, kas turi būti nurodoma juridinio asmens įstatuose. Šie reikalavimai įstatams yra bendri visiems juridiniams asmenims (įstaigoms, įmonėms, organizacijoms).
 
Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį viešosios įstaigos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo įstaiga vadovaujasi savo veikloje. ( Priedas Nr.2)
 
Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodomi tokie duomenys:
1)   viešosios įstaigos pavadinimas;
2)   teisinė forma;
3)   viešosios įstaigos buveinė;
4)   veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;
5)   veiklos tikslai (jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodytos veiklos sritys bei rūšys);
6)   naujų dalininkų priėmimo tvarka;
7)   dalininko teisių perleidimo kitiems asmenims tvarka;
8)   dalininkų įnašų perdavimo viešajai įstaigai tvarka;
9)   visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka;
10) kolegialių organų, jei tokie organai sudaromi, kompetencija, jų sudarymo ir atšaukimo tvarka;
11) viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka, jo kompetencija;
12) įstatų keitimo tvarka;
13) filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka;
14) dokumentų ir kitos informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo dalininkams tvarka;
15) pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka; leidinys, kuriame skelbiama vieša informacija;
16) informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo visuomenei tvarka.
 
Vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, įstatuose gali būti nurodomos ir kitos, Viešųjų įstaigų įstatymui ir kitiems įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.
 
Dabar išsamiau panagrinėsime nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos įstatuose nurodomus duomenis.
 
Apie nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos pavadinimo sudarymą jau kalbėjome anksčiau.
 
Nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos įstatuose reikia nurodyti, kad jos teisinė forma yra viešoji įstaiga.
 
Pagal Civilinio kodekso 2.49 straipsnį juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis valdymo organas. Apibūdinama įstaigos buveinę nurodomos patalpų, kuriose yra buveinė, adresas. Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, būtina žinoti, kur galima rasti jo valdymo organus, siųsti korespondenciją ir t. t.
 
Civilinio kodekso komentare (125 psl) paaiškinama, kad juridinio asmens valdymo organai gali būti tiek nuolatiniai, tiek nenuolatiniai. Nuolatiniu valdymo organu laikomas tas, kuris reguliariai sprendžia juridinio asmens veiklos klausimus. Kai iš steigimo dokumentų negalima nustatyti, kuris įstaigos valdymo organas atitinka šį kriterijų, nuolatiniu valdymo organu laikomas tas, kurį formuoja dalyvių susirinkimas.
 
Nevalstybinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nuolatiniu valdymo organu galėtų būti laikomas vienasmenis valdymo organas – įstaigos vadovas. Kaip jau buvo minėta, į steigiamos viešosios įstaigos vadovo pareigas asmuo skiriamas steigiamojo susirinkimo sprendimu, o vėliau įstaigos vadovo skyrimo pareigoms ir atleidimo iš jų klausimą sprendžia visuotinis dalininkų susirinkimas.
 
Ir pagal Civilinio kodekso 2.47 straipsnį, ir pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnį steigimo dokumentuose būtina aiškiai ir išsamiai apibūdinti įstaigos tikslus, apibrėžti veiklos sritis ir rūšis.
 
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tikslai formuluojami laikantis švietimui keliamų tikslų ir principų, atsižvelgus į įstaigos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir kitokių vykdomų veiklų paskirtį. Pagal Švietimo įstatymo 7 straipsnį ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Pagrindinė ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos sritis – švietimas. Švietimo veiklos rūšis įstaiga nurodo vadovaudamasi Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (EVRK 2 red.), patvirtintu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877). Įstatuose reikėtų nurodyti pagrindinę ir kitas veiklos rūšis. Pagal Švietimo įstatymo 41 straipsnio 10 dalį neformaliojo švietimo mokyklos tipas nustatomas pagal jos vykdomą pagrindinę neformaliąją švietimo veiklą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos pagrindinė veikla – ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas.
 
Civilinio kodekso komentare (Priedas Nr.7, 14, p.119) nurodoma, kad juridinio asmens dalyvių susirinkimas yra juridinio asmens organas.
 
Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. Taigi pagal Viešųjų įstaigų įstatymą nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos dalyvių susirinkimas yra visuotinis dalininkų susirinkimas. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 1 dalį viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio įstatymo ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Įstaigos steigėjai, Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku. Viešųjų įstaigų nuostatos taikomos ir dalininkams, ir savininkui. Įstatuose reikėtų numatyti turtines ir neturtines dalininko teises. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnį įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:
1.   dalyvauti ir balsuoti įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose;
2.   susipažinti su įstaigos dokumentais ir gauti įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;
3.   kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų įstaigos organų susirinkimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, įstaigų įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
4.   kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius įstaigos valdymo organo kompetenciją;
5.   kitas įstatymuose ir įstatuose nustatytas neturtines teises.
 
Įstaigos dalininko turtinės teisės:
 
1.   Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka gauti likviduojamos įstaigos turto dalį;
2.   Kitos įstatymuose ar įstatuose nustatytos turtinės teisės.
 
Įstaigos dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitam asmeniui dalininko teises.
 
Visuotinio dalininko susirinkimo kompetencija nustatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnyje.
 
Visuotinis dalininkų susirinkimas
 
Visuotinis dalininkų suirinkimas atlieka šias funkcijas:
1.   keičia įstaigos įstatus;
2.   nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles;
3.   skiria ir atleidžia įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas;
4.   sudaro kolegialius organus, jei tokie numatyti įstaigos įstatuose;
5.   tvirtina metinę finansinę atskaitomybę;
6.   nustato informaciją, pateikiamą visuomenei apie įstaigos veiklą;
7.   priima sprendimą dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
8.   priima sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;
9.   priima sprendimą pertvarkyti įstaigą;
10. priima sprendimą likviduoti įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;
11. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;
12. nustato įstaigos vidaus kontrolės tvarką;
13. priima sprendimą dėl įstaigos audito ir renka audito įmonę;
14. sprendžia kitus Viešųjų įstaigų įstatyme ir įstaigos įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
 
Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus 8, 9 ir 10 punktuose nurodytus sprendimus, priimamus kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato įstaigos įstatai ir ji negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų.
 
Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi įstaigos dalininkai. Jei įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip, vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą.
Visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas įstaigos įstatų nustatyta tvarka.
 
Viešosios įstaigos savininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.
 
Įstaigos valdymo organai
 
Kaip jau minėjome anksčiau, nevalstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi turėti vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą. Įstaigos vadovas organizuoja įstaigos veiklą, veikia jos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais, atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų teikimą Juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminę reikšmę įstaigos veiklai, įstaigos dalininkų registravimą, informacijos apie įstaigos veiklą teikimą visuomenei, viešos informacijos skelbimą, kitus veiksmus, vadovui numatytus Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose bei įstatuose.
 
Įstaigos įstatuose gali būti numatomas ir kolegialus įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai. Kolegialių organų skaičius, kompetencija, šių organų sudarymo ir atšaukimo tvarka nustatoma įstaigos įstatuose.
 
Įstaigos filialai ir atstovybės
 
Steigiamos įstaigos įstatuose būtina nurodyti filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo tvarką.
 
Pagal Civilinio kodekso 2.53 ir 2.54 straipsnius juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turi savo buveinę, atlieka visas arba dalį juridinio asmens funkcijų, nėra juridinis asmuo ir veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus.
 
Pagal Civilinio kodekso 2.56 straipsnį juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu. Juridinio asmens atstovybė, kaip ir juridinio asmens filialas, nėra juridinis asmuo, ir veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus.
 
Nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos įstatų specifiškumas
 
Atsižvelgiant į Švietimo įstatymo nuostatas, nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos įstatuose, be duomenų, nurodytų Viešųjų įstaigų įstatyme, gali būti nurodoma įstaigos grupė, įstaigos tipas, ugdymo kalba, ugdytinio priėmimo tvarka, įstaigos bendruomenės narių teisės, pareigos ir atsakomybė, savivalda, darbuotojų priėmimo į darbą, darbo apmokėjimo tvarka ir kiti klausimai. Mokyklų (tarp jų ir ikimokyklinio ugdymo) grupes ir tipus nustato Švietimo įstatymo 41 straipsnis. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga priskiriama neformaliojo švietimo mokyklų grupei. Neformaliojo švietimo mokyklos tipas nustatomas pagal jos vykdomą pagrindinę neformaliojo švietimo veiklą. Kaip buvo minėta, pagrindinė ikimokyklinio ugdymo įstaigos veikla yra ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas, todėl ši įstaiga priklauso ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipui.
 
Pagal Švietimo įstatymo 29 straipsnio 5 dalį priėmimo į neformaliojo vaikų švietimo programas vykdančią mokyklą tvarką nustato steigėjas. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 45 straipsniu santykiai tarp ugdytinio (vaiko) ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos įforminami rašytine sutartimi. Šią sutartį už vaiką jo vardu sudaro tėvai (globėjai) veikdami išimtinai vaiko interesais. Sutartyje nurodoma: sutarties šalys, ugdymo programa, šalių įsipareigojimai, sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindas ir padariniai.
 
Ikimokyklinis ugdymas organizuojamas ir vykdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ši programa sudaroma vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-627.
 
Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas ir vykdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Ši programa turi atitikti Bendrosios priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 1147, tikslus, nuostatas, ugdytinas kompetencijas.     
                
Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendruomenė – tai vienos įstaigos ugdytiniai (vaikai), jų tėvai, įstaigos darbuotojai, dalyvaujantys ugdymo procese, taip pat kiti asmenys, siejami ugdymosi toje įstaigoje santykių ir bendrų švietimo tikslų.     
                
Vaikų (ugdytinių), jų tėvų teisės, pareigos ir atsakomybė turi atspindėti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Švietimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą.    
 
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbuotojų, dalyvaujančių ugdymo procese, teisės, pareigos ir atsakomybė nustatomos vadovaujantis Švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 232 straipsnį darbuotojų pareigas gali nustatyti pareigybės aprašymai (nuostatai).
 
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos savivalda grindžiama ugdymo tikslais ir vykdoma veikla. Pagal Švietimo įstatymo 62 straipsnį savivaldos institucijos kolegialiai svarsto veiklos bei finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą ikimokyklinio ugdymo įstaigos įstatuose, priima sprendimus bei daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę valdymo priežiūrą.
 
Savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetencijas ir sudarymo principus įteisina ikimokyklinio ugdymo įstaigos įstatai.
 
Pagal Švietimo įstatymo 62 straipsnį aukščiausioji ikimokyklinio ugdymo įstaigos savivaldos institucija yra įstaigos taryba, kuri atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams, atstovauja ugdytiniams, jų tėvams (globėjams), darbuotojams, dalyvaujantiems ugdymo procese, ir vietos bendruomenei. Už savo veiklą ikimokyklinio ugdymo įstaigos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.
 
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbuotojų priėmimo į darbą ir darbo apmokėjimo tvarka nustatoma vadovaujantis Darbo kodeksu ir kitais teisės aktais.
 
Atsižvelgiant į Švietimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, asmuo, ugdantis ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikus pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, vadinamas mokytoju. Mokytojų kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-506 "Dėl Kvalifikacijos reikalavimų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, aprašo tvirtinimo".
 
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. ISAK-1162 patvirtinti Reikalavimai valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatams. Šiais reikalavimais gali vadovautis ir nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjai.
 
Įstaigų, kurių pagrindinė veikla yra kitokia švietimo veikla arba švietimo pagalba, bei įstaigų, įmonių, organizacijų, kurių pagrindinė veikla nėra švietimas (kitas švietimo teikėjas) galimybės teikti ikimokyklinį ir (ar) priešmokyklinį ugdymą  
 
Paprastai ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas vykdo ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau  jas gali vykdyti ir kiti juridiniai asmenys.
 
Ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas gali būti tik viena iš įmonės, įstaigos arba organizacijos veiklos sričių. Svarbiausia, kad ši veikla būtų įteisinta juridinio asmens steigimo dokumentuose (įstatuose) ir atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
 
Jeigu viešoji įstaiga, pagal savo steigimo ir veiklos dokumentus negali vykdyti ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programų, bet planuoja tokią veiklą vykdyti, turi patalpas, reikiamą personalą ir kitas sąlygas, būtinas sėkmingai ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo veiklai, turėtų būti parengti įstaigos įstatų pakeitimai, t. y. patikslinami įstaigos veiklos tikslai, veiklos sritys ir rūšys, įrašomi kiti reikalingi duomenys. Pakeisti įstatai teisės aktų nustatyta tvarka įregistruojami Juridinių asmenų registre.
 
Viešoji įstaiga, ikimokykliniam ir (arba) priešmokykliniam ugdymui vykdyti gali steigti filialą, kuris vykdytų ikimokyklinį ir (arba) priešmokyklinį ugdymą. Tokiu atveju vadovaujantis Civilinio kodekso 2.54 straipsniu ir viešosios įstaigos įstatais parengiami filialo nuostatai, atitinkamai pakeičiami viešosios įstaigos įstatai. Teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti viešosios įstaigos įstatai ir šios įstaigos filialo nuostatai įregistruojami Juridinių asmenų registre.
 
Pažymėtina, kad ikimokyklinį ir (arba) priešmokyklinį ugdymą gali vykdyti ne tik viešosios įstaigos, bet ir kitos teisinės formos juridinis asmuo, pavyzdžiui, akcinė bendrovė. Šiuo atveju ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas nėra pagrindinė veikla, tačiau ši veikla turi būti įrašyta juridinio asmens steigimo dokumentuose (įstatuose), be to, juridinis asmuo, vykdantis ikimokyklinio ugdymo ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus teikėjams, vykdančioms ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas.
 
Jeigu ne viešoji įstaiga, o kitos teisinės formos juridinis asmuo, pavyzdžiui, akcinė bendrovė, siektų, kad jo pagrindinė veikla būtų ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas, Civilinio kodekso 2.104 straipsnio, atitinkamą teisinę formą reglamentuojančio įstatymo ir įstaigos steigimo dokumentų (įstatų) nustatyta tvarka šis juridinis asmuo (įmonė, įstaiga, organizacija) turėtų būti pertvarkoma į viešąją įstaigą (nevalstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą). Šiuo atveju vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir juridinio asmens įstatais turi būti atliktos procedūros, susijusios su juridinio asmens teisinės formos pakeitimu (pertvarkymu). Teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pakeičiami ir įregistruojami juridinio asmens įstatai.
 
Atkreiptinas dėmesys, kad ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas nėra licencijuojama veikla, todėl šiai veiklai vykdyti nereikalingas kompetentingų institucijų leidimas (licencija).
 
Kaip jau buvo minėta, Švietimo įstatyme įteisinta, kad ikimokyklinio ugdymo ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas gali vykdyti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, t. y. laisvieji mokytojai.Pažymėtina, kad individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 ,,Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“. Šiame sąraše nėra tokios veiklos kaip ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas.
 
Praktikoje laisvaisiais mokytojais, vykdančiais ikimokyklinį ir (arba) priešmokyklinį ugdymą, vadinami asmenys, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 ir Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi vykdo tokią individualią veiklą: vaikų dienos priežiūros veikla, kodas 88.91 (nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veiklos rūšis), vaikų ir jaunimo papildomo mokymo veikla (įeina į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus klases 85.51; 85.52; 85.59). Tačiau tai nėra ikimokyklinis ir (arba) priešmokyklinis ugdymas, kadangi  pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių tokios veiklos yra:
·   ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas - 85.10.10;
·   priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas, kodas – 85.10.20.
              
Nagrinėjant teisės aktų, reglamentuojančius ikimokyklinį ir (arba) priešmokyklinį ugdymą, visumą, tampa akivaizdu, kad vienas žmogus negalėtų vykdyti ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programų. Siekiant įgyvendinti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programos tikslus, uždavinius, sudaryti vaikui saugias ir sveikas sąlygas, tinkamą ugdymui aplinką, būtina turėti kvalifikuotą personalą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. V-366 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2008 "Ikimokyklinio ugdymo 2005 mokykla: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo" ikimokykliniam ir (arba) priešmokykliniam ugdymui nustatyti skaitlingesnį personalą numatantys reikalavimai, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo grupėje turi būti ne mažiau kaip du darbuotojai, vaikai turi būti maitinami vietoje šiltu maistu (turi būti virėjas (virėja)) ir t. t. Vadinasi, tam, kad būtų vykdoma ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programa, būtina įsteigti juridinį asmenį (įstaigą, įmonę arba organizaciją) .
 
1.3. ĮSTAIGOS, ĮSTAIGOS FILIALO STEIGIMO IR REGISTRAVIMO DOKUMENTŲ PATEIKIMAS JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRUI, KITIEMS REGISTRAMS IR NOTARINIAI VEIKSMAI. S. Maželis.
 
Pagal Civilinio kodekso 2.63 straipsnį juridinis asmuo laikomas įsteigtu tik jį įregistravus Juridinių asmenų registre. Nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre juridinis asmuo įgyja juridinio asmens teises ir pareigas ir gali pradėti vykdyti veiklą, sudaryti sandorius ir pan. Tokiu būdu, Juridinių asmenų registras yra juridinio asmens (juridinių asmenų) duomenų kaupimo, saugojimo ir naudojimo priemonė. Juridinių asmenų registravimo tvarką nustato Juridinių asmenų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407.
 
Panagrinėsime veiksmus, kuriuos turėtų atlikti steigiamos nevalstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurios teisinė forma – viešoji įstaiga steigėjas ar jo įgaliotas fizinis asmuo, kad įstaiga būtų įregistruota Juridinių asmenų registre.
 
Notariniai veiksmai su juridinių asmenų steigimo dokumentais
 
Pagal Juridinių asmenų registro nuostatus, prieš pateikiant Juridinių asmenų registrui juridinio asmens, kurio teisinė forma – viešoji įstaiga steigimo ir registravimo dokumentus, jų atiktis teisės aktų reikalavimams turi būti patvirtinta notaro.
 
Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 15 ir 16 punktus, notaras tvirtina Juridinių asmenų registrui teikiamų juridinio asmens steigimo ir registravimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir duomenų tikrumą ir nusprendžia, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos. Notarui pateikiami dokumentai turi būti tvarkingi, surašyti valstybine kalba ir atitikti dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu steigimo ir registravimo dokumentai surašyti ne valstybine kalba, būtina pridėti jų vertimus, pasirašytus vertėjo.
 
Kadangi Juridinių asmenų registre registruojami ne tik juridiniai asmenys, bet ir jų, o taip pat ir užsienio juridinių asmenų filialai ir atstovybės, todėl tais atvėjais, kai steigiami užsienio juridinių asmenų filialai ir atstovybės notarui pateikiami:
1.   filialo ar atstovybės steigėjo registravimo pažymėjimo nuorašas ar registro, kuriame saugoma steigėjo byla, išrašas, patvirtinti nustatyta tvarka;
2.   dokumentai, kuriuose nurodomas steigėjo veiklos pobūdis, įstatinis (pasirašytas) kapitalas ir ūkinės veiklos vieta, jeigu tai nenustatyta steigėjo įstatuose ar kitame steigimo dokumente ir legalizuoti steigimo dokumentų nuorašai.
 
Dokumentų legalizavimo tvarka reglamentuota Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1079.
 
 

Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

2010-08-27
Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

 
I. TAIKYMO SRITIS
 
1. Ši higienos norma nustato pagrindinius įstaigų, įmonių ar grupių, kurios vykdo ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas (toliau – įstaiga), ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus.
 
2. Ši higienos norma taikoma projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, įrengiant, naudojant ir eksploatuojant įstaigas.
 
3. Šios higienos normos reikalavimai privalomi asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, naudojantiems, eksploatuojantiems įstaigų statinius ir (ar) patalpas, vykdantiems ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas ir kontrolę vykdančioms institucijoms.
 
II. NUORODOS
 
4. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateiktos nuorodos:
4.1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23‑593; 2003, Nr. 63‑2853);
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 41‑1294; 2002, Nr. 73‑3127);
4.3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 257 „Dėl techninių normų TN 01:1998 patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 58‑1631);
4.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103‑2972);
4.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47‑1365);
4.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11. 01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475);
4.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79‑3361);
4.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V‑450 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79‑3605);
4.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V‑455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79‑3606);
4.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V‑951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027‑1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 3‑38);
4.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V‑675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 110‑4023);
4.12. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. B1‑527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 123- 4693);
4.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V‑137 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 90:2006 „Dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 27‑918);
4.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. V‑362 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiamų cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 55‑2162);
4.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. V‑555 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamosios ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 75‑2990);
4.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. V‑791 „Dėl Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas‑higienos pasas, sąrašo bei leidimų‑higienos pasų išdavimo taisyklių“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 106‑4352);
4.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V‑69 „Dėl privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programos, privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14‑490);
4.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. V-946„Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 146-533).
 
III. BENDROSIOS NUOSTATOS
 
5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme [4.1] ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
 
6. Įstaigoje turi būti sudarytos saugios ugdymo sąlygos.
 
7. Įstaiga gali veikti tik teisės akto [4.6] nustatyta tvarka pripažintame tinkamu naudoti pastate.
 
8. Įstaiga gali vykdyti veiklą tik teisės akto [4.16] nustatyta tvarka gavusi leidimą‑higienos pasą.
 
9. Ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus: grupėse iki 1 metų amžiaus gali būti ne daugiau kaip 6 vaikai, nuo 1 iki 1,5 metų – ne daugiau kaip 10 vaikų, nuo 1,5 iki 3 metų – ne daugiau kaip 15 vaikų, nuo 3 iki 7 metų – ne daugiau kaip 20 vaikų. Skirtingo amžiaus vaikų grupėse nuo gimimo iki 3 metų gali būti ne daugiau kaip 8 vaikai. Grupių sąrašai turi būti sudaromi neviršijant pagal amžiaus grupes nurodyto vaikų skaičiaus.
 
10. Vienas sutrikusio intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, elgesio, žymių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų, neįgalus vaikas, integruotai ugdomas įstaigos grupėje, prilyginamas dviem tos grupės, kurioje ugdomas, vaikams, todėl atitinkamai mažinamas 9 punkte nustatytas grupės vaikų skaičius.
 
11. Specialiosios ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės komplektuojamos taip:
11.1. turinčių vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą – ne daugiau kaip 6 vaikai; aklųjų – ne daugiau kaip 6 vaikai; silpnaregių – ne daugiau kaip 10 vaikų; sutrikusios klausos – ne daugiau kaip 6 vaikai; turinčių žymių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų – ne daugiau kaip 10 vaikų; turinčių judesio ir padėties sutrikimų – ne daugiau kaip 8 vaikai; turinčių kompleksinių raidos sutrikimų – ne daugiau kaip 6 vaikai; turinčių kompleksinių raidos sutrikimų (ir judesio, ir padėties) – ne daugiau kaip 3 vaikai;
11.2. vienas aklasis specialiojoje silpnaregių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupėje, vienas turintis kompleksinių raidos sutrikimų ar neįgalus vaikas specialiojoje ikimokyklinėje ir (ar) priešmokyklinėje grupėje prilyginamas dviem tos grupės vaikams.
 
12. Vienu metu grupėje su vaikais nuo gimimo iki 1 metų amžiaus turi dirbti ne mažiau kaip 2 pedagogai; su vaikais nuo 1 iki 7 metų turi dirbti ne mažiau kaip 2 darbuotojai, iš jų – ne mažiau kaip 1 pedagogas (ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ar priešmokyklinio ugdymo pedagogas).
 
13. Jei įstaigoje vaikų ugdymas vykdomas ilgiau nei 4 val., turi būti organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse.
 
14. Kiekvienoje įstaigos grupėje turi būti įmonės pirmosios pagalbos rinkinys. Rinkinio sudėtis ir apimtis turi atitikti teisės akto [4.8] reikalavimus. Už pirmosios pagalbos rinkinio priežiūrą ir jo papildymą turi būti paskirtas atsakingas asmuo.
 
15. Įstaigos darbuotojai turi tikrintis sveikatą teisės aktų [4.2, 4.5] nustatyta tvarka.
 
16. Įstaigos darbuotojai gali dirbti tik teisės akto [4.17] nustatyta tvarka įgiję žinių higienos, o pedagoginiai darbuotojai – ir pirmosios pagalbos teikimo klausimais.
 
17. Asmens medicinines knygeles (forma Nr. F‑048/a [4.4]) ir sveikatos žinių pažymėjimus darbuotojai turi laikyti darbovietėje pas vadovo paskirtą atsakingą asmenį.
 
18. Ant įstaigos pastato stogo draudžiama įrengti judriojo radijo ryšio sistemų bazines stotis ar jų dalis, išskyrus atvejus, kai kiti teisės aktai nustato kitaip.
 
IV. sklypas / TERITORIJA
 
19. Naujai statomų įstaigų sklypo / teritorijos dydis nustatomas atsižvelgiant į planuojamą vaikų skaičių. Minimali neužstatyta sklypo / teritorijos dalis, skirta vaikų žaidimo aikštelėms, turi būti ne mažesnė kaip po 6 kv. m ploto vienam vaikui.
 
20. Įstaiga, ugdanti iki 50 vaikų, gali naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve. Tokiu atveju turi būti numatytas saugus vaikų nuvykimas, buvimas toje erdvėje ir grįžimas į įstaigą.
 
21. Draudžiama mažinti veikiančios įstaigos sklypo / teritorijos dydį.
 
22. Įstaigos sklypas / teritorija turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Įstaigos sklypas / teritorija turi būti sistemingai valomas. Draudžiama sodinti ir auginti 1 priede nurodytus nuodingus augalus.
 
23. Visi sklype / teritorijoje esantys įrenginiai turi būti saugūs, t. y. patikimai pritvirtinti, išdėstyti saugiu atstumu, turi atitikti vaikų amžių ir ūgį, ugdymo poreikius.
 
24. Žaidimo aikštelėse turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių ir kritulių.
 
25. Žaidimų aikštelės, atsižvelgiant į žaidimų pobūdį, turi būti padengtos saugia danga.
 
26. Ūkinėms reikmėms skirtoje aikštelėje turi būti įrengta buitinių atliekų konteineriams skirta vieta su kieta danga ir pastoge, dengiančia konteinerius nuo kritulių. Ji turi būti aptverta ne žemesniu kaip 1,2 m aukščio aptvaru iš trijų pusių. Konteineriai turi būti su sandariai uždaromais dangčiais. Savivaldybės nustatyta tvarka buitinėms atliekoms tvarkyti gali būti naudojami ir kiti saugūs įrenginiai ir atliekų tvarkymo būdai.
 
27. Tamsiu paros metu įstaigos darbo laiku įėjimas į pastatą ar patalpas turi būti apšviestas.
 
V. PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS
 
28. Įstaigos patalpose gali būti organizuojamas neformalusis suaugusiųjų švietimas ir bendruomenės kultūriniai renginiai, kurie turi būti organizuoti taip, kad vaikai būtų apsaugoti nuo neigiamų veiksnių, galinčių turėti įtakos vaikų ugdymui, saugai ir sveikatai.
 
29. Laiptai, laiptų aikštelės turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta vaikų sauga.
 
30. Įstiklintos durų dalys iš abiejų pusių turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio susidūrimo, atsitrenkimo, smūgių ir susižalojimo rizikos.
 
31. Iki 3 metų amžiaus vaikų grupių patalpos įrengiamos pirmame aukšte su atskiru išėjimu į lauką.
 
32. Įstaigoje turi būti šios patalpos / erdvės:
32.1. iki 1 metų vaikų grupėse: priėmimo‑nusirengimo, žaidimų, miegamojo, tualeto‑prausyklos, virtuvėlės;
32.2. nuo 1 iki 7 metų vaikų grupėse: priėmimo‑nusirengimo, žaidimų-miegamojo / poilsio, tualeto‑prausyklos.
 
33. Įrengiant patalpas / erdves ir komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų grupėje turi būti numatytas ne mažesnis kaip 4,3 kv. mplotas, 3–7 metų grupėje – 4 kv. mplotas, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui – 5 kv. m (neįskaičiuojamos tualeto‑prausyklos ir virtuvėlės patalpos / erdvės).
 
34. Vaikams nuo 1,5 iki 7 metų gali būti įrengiama bendra valgymo salė. Vienam vaikui valgymo salėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 kv. m ploto. Turi būti numatyta vieta grupių indams laikyti ir indų plovimo patalpa / erdvė.
 
35. Naminiai gyvūnai laikomi tik atskiroje patalpoje, išskyrus akvariumus su žuvytėmis, kurie saugiai įrengti gali būti laikomi ir vaikų ugdymo patalpose. Laikomi gyvūnai turi būti sveiki, saugūs vaikams ir suaugusiesiems, lengvai prižiūrimi.
 
36. Skalbykloje turi būti šios patalpos /erdvės: nešvarių skalbinių priėmimo, skalbimo, lyginimo, džiovinimo, švarių skalbinių laikymo ir išdavimo.
 
37. Skalbyklų patalpos ir technologiniai įrenginiai turi būti išdėstyti taip, kad švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusisiektų. Įstaigoje, kurioje nėra skalbyklos, turi būti speciali vieta nešvariems skalbiniams rinkti ir rūšiuoti.
 
38. Triukšmas įstaigos patalpose neturi viršyti teisės akte [4.15] nurodytų lygių.
 
39. Įstaigoje visi įrenginiai ir baldai turi būti saugūs, tvarkingi, pritaikyti vaikams pagal jų ūgį, amžiaus ypatumus.
 
40. Specialiųjų poreikių vaikai, kurių galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų, ugdomi jiems pritaikytoje aplinkoje:
40.1. sutrikusios klausos vaikai turi sėdėti prie vienviečių stalų, sustatytų puslankiu prieš pedagogo stalą, jiems turi būti įrengta šviesos signalizacija / skambučiai;
40.2. sutrikusio regėjimo vaikai turi turėti vienvietį stalą, pritaikytą piešimo/rašymo priemonėms laikyti.
 
41. Elektros lizdai ugdymo patalpose vaikams prieinamose vietose turi būti uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis.
 
42. Vaikų ugdymo patalpose langai turi turėti langų atidarymo ribotuvus.
 
43. Vaikų priėmimo‑nusirengimo patalpoje turi būti įrengtos individualios spintelės ar kitokie įrenginiai vaikų drabužiams ir asmeniniams daiktams.
 
44. Jei įstaigoje vaikai maitinami grupėje, turi būti įrengta patalpa / erdvė su plautuve grupių indams plauti, indų džiovykla ir spinta švariems indams laikyti.
 
45. Vaikai gali miegoti jų ūgį atitinkančiose lovose kietu pagrindu arba ant jų ūgį atitinkančių čiužinių, kurių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 cm. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir lovos aukštį, įrengiamos saugos priemonės, kad vaikas neiškristų. Iki 1,5 metų amžiaus vaikams skirtos lovos turi būti su sienelėmis:
45.1. lovų ar čiužinių turi būti tiek, kiek grupėje yra pietų miegą miegančių vaikų;
45.2. lovos ar čiužiniai turi būti sustatyti taip, kad būtų galima laisvai prieiti prie kiekvieno vaiko;
45.3. kiekvieno vaiko lova ar čiužinys ar patalynė ženklinami tuo pačiu ženklu ar numeriu kaip ir vaiko rankšluostinė ar rankšluostis.
 
46. Naujai statomų ir rekonstruojamų įstaigų sanitarinių įrenginių skaičius priklauso nuo vaikų skaičiaus, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 1 unitazas septyniems vaikams, 1 praustuvė penkiems vaikams, 1 pusvonė su lanksčiu dušo rageliu vienai vaikų grupei.
 
47. Jeigu naudojami naktipuodžiai, tualetuose‑prausyklose turi būti sąlygos naktipuodžiams plauti. Kiekvieno vaiko naktipuodis ženklinamas tuo pačiu ženklu kaip ir vaiko rankšluostinė ar rankšluostis.
 
48. Tualetuose‑prausyklose turi būti pakankamas kiekis asmens higienos priemonių.
 
49. Praustuvės įrengiamos tokiame aukštyje, kad skirtingo amžiaus vaikai galėtų patogiai ir saugiai jomis naudotis.
 
50. Vaikams unitazai įrengiami ne mažesnėse kaip 0,6 kv. m kabinose. Tarp kabinų turi būti ne žemesnė kaip 1,2 m aukščio pertvara su 0,15 m tarpu nuo grindų.
 
51. Tualetai darbuotojams įrengiami ne grupės tualeto-prausyklos patalpose.
 
52. Visi sanitariniai įrenginiai turi būti veikiantys ir techniškai tvarkingi. Draudžiama mažinti veikiančiose įstaigose įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir palikti šių įrenginių mažiau, nei nurodyta 46 punkte.
 
53. Techninės priemonės (kompiuteriai, televizoriai) gali būti naudojamos ugdant 3 m. ir vyresnius vaikus:
53.1. visa kompiuterinė įranga turi būti saugi ir nepavojinga sveikatai;
53.2. atstumas nuo vieno vaizduoklio ekrano iki kito vaizduoklio užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 m, o tarp šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 m;
53.3. kompiuterizuota vieta turi būti įrengta taip, kad vaikas galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės judesiams atlikti bei kūno padėčiai keisti;
53.4. prie vieno vaizduoklio gali sėdėti ne daugiau kaip vienas vaikas;
53.5. atstumas nuo vaizduoklio ekrano iki vaiko akių turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m, akių žiūrėjimo linija su ekrano plokštuma turi sudaryti statų kampą;
53.6. vaizdas ekrane turi būti ryškus, nejudėti, nespindėti, nemirgėti, būti be vaiką varginančių šešėlių ir atspindžių. Šviesos šaltiniai turi neakinti, neatsispindėti ekrane;
53.7. kompiuteriams prijungti turi būti atskira trilaidė maitinimo linija su atskiru įžeminimo laidu. Laidai turi būti izoliuoti ir apdengti apsauginiais loveliais;
53.8. elektromagnetinio lauko lygis, jonizuojančioji spinduliuotė turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės akto [4.3] reikalavimus;
53.9. televizoriaus ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 59 cm. Atstumas nuo ekrano iki arčiausiai sėdinčių vaikų turi būti ne mažesnis kaip 2 m.
 
54. Visų įstaigos patalpų grindys, sienos, tualetų kabinos ir lentynos turi būti lygios, o jų apdaila lengvai valoma drėgnu būdu ir atspari valymo priemonėms.
 
55. Įstaigose, kuriose yra vaikų su regėjimo sutrikimais, laiptai, turėklai, grindų danga, durų, durų rankenų, išsikišusių kambario detalių, baldų ir kitų įrenginių spalva turi būti kontrastinga sienų spalvai.
 
VI. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS
 
56. Naujai statant ir rekonstruojant įstaigos pastatą ir įrengiant patalpas turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir (ar) oro kondicionavimo sistemos, kad visose patalpose būtų galima palaikyti šios higienos normos bei teisės akto [4.14] nustatytus mikroklimato ir oro kokybės parametrus.
 
57. Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, prieinami valyti, aštrios briaunos apsaugotos nuimamomis grotelėmis. Draudžiama tam tikslui naudoti medžio drožlių plokštes.
 
58. Temperatūra patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turi atitikti dydžius, nurodytus šios higienos normos 1 lentelėje.
 
 
1 lentelė. Kai kurių patalpų oro temperatūros parametrai šaltuoju metų laikotarpiu
 
Patalpos pavadinimas
 
Oro temperatūra, oC
 
Priėmimo-nusirengimo patalpa
 
20–23
 
Žaidimų kambarys
 
20–23
 
Miegamasis
 
18–22
 
Tualetas-prausykla
 
19–23
 
Kūno kultūros-muzikos salė
 
18–20
 
Sveikatos kabinetas
 
20–23
 
Kompiuterinės įrangos patalpa
 
20–22
 
Koridoriai
 
18–21
 
Laiptinės
 
18–21
 
 
59. Judesio ir padėties sutrikimų turinčių vaikų žaidimų kambariuose ir vaikų iki 1 metų grupių patalpose šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti 21–23 oC.
 
60. Vaikų ugdymo patalpose oro drėgnis turi būti 40–60 proc.
 
61. Oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu vaikų ugdymo patalpose, koridoriuose turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/sek.
 
62. Grindų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu vaikų iki 3 metų ugdymo patalpose turi būti 18–26 oC.
 
63. Įstaigose turi būti numatytas natūralus ir mechaninis patalpų vėdinimas.
63.1. Įstaigose vaikų ugdymo patalpose natūralus vėdinimas turi būti užtikrinamas varstomais langais ir natūralios traukos kanalais.
63.2. Naujai statomų ir rekonstruojamų įstaigų vaikų ugdymo patalpose įrengiant langus su stiklo paketais turi būti įrengiamas mechaninis tiekiamasis-ištraukiamasis patalpų vėdinimas.
63.3. Virtuvės patalpose turi būti įrengta tokia oro ištraukimo sistema, kuri apribotų garų, kvapų sklidimą į gretimas patalpas.
63.4. Grupių tualetuose‑prausyklose, skalbyklose, virtuvės patalpose turi būti atskiri traukos kanalai.
63.5. Vėdinimo kanalai iš maisto tvarkymo patalpų neturi eiti per grupių patalpas.
 
VII. VANDENS TIEKIMAS IR NUOTEKOS
 
64. Geriamojo vandens kokybė turi atitikti visuomenės sveikatos teisės akto [4.9] reikalavimus.
 
65. Karštas ir šaltas vanduo turi būti nuolat tiekiamas virtuvės patalpose, skalbykloje, sveikatos, logopedo kabinetuose, vaikų iki 1 m. grupės žaidimų kambaryje, grupės indų plovykloje, visų grupių tualetuose‑prausyklose, tualetuose, baseinuose, gyvūnų laikymo patalpoje.
 
66. Karšto vandens temperatūra tualetuose‑prausyklose vaikams įrengtuose maišytuvuose turi būti ne žemesnė kaip 37o C ir ne aukštesnė kaip 42o C.
 
VIII. APŠVIETIMAS
 
67. Natūralus apšvietimas:
67.1. vaikų ugdymo patalpose turi būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficiento vertė vaikų ugdymo patalpose turi būti ne mažesnė kaip 1,5 proc. toliausiame nuo lango taške, o insoliacija – ne trumpesnė kaip 3 val.;
67.2. vaikų ugdymo patalpose turi būti įrengtos apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių priemonės.
 
68. Dirbtinis apšvietimas:
68.1. visose įstaigos patalpose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas. Patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės pateiktos šios higienos normos 2 lentelėje;
 
 
2 lentelė. Kai kurių patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės
 
Patalpos pavadinimas
 
Apšvieta, lx
 
Paviršius, kuriam taikoma apšvieta
 
liuminescencinės lempos
 
kaitrinės lempos
 
Žaidimų kambarys
 
300
 
150
 
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų
 
Kūno kultūros-muzikos salė
 
200
 
100
 
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų
 
Priėmimo-nusirengimo patalpa
 
200
 
100
 
Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų
 
Miegamasis
 
75
 
30
 
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų
 
Kompiuterinės įrangos patalpa
 
300
 
 
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų
 
 
 
68.2. patalpoje / erdvėje, kurioje ugdomas sutrikusio regėjimo vaikas, apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 500 lx. Esant gydytojo rekomendacijai, turi būti papildomai įrengtas vietinis apšvietimas;
68.3. įstaigos vaikų ugdymo patalpose turi būti naudojami vienodai šviesą išsklaidantys šviestuvai.
 
IX. SKLYPO / TERITORIJOS, PATALPŲ, ĮRENGINIŲ, INVENTORIAUS, ŽAISLŲ PRIEŽIŪRA
 
69. Įstaigos sklypas / teritorija turi būti sistemingai valomas, prižiūrimas.
 
70. Smėlis sklypo / teritorijos vaikų žaidimo dėžėse turi būti keičiamas ar atnaujinamas kasmet ir pagal epidemiologines reikmes, nustačius askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėlius. Smėlis turi būti perkasamas pagal poreikį.
 
71. Smėlio dėžės turi būti apsaugotos nuo užteršimo.
 
72. Šiukšlių konteineriai turi būti reguliariai ištuštinami.
 
73. Įstaigos patalpos, įrenginiai ir kitas inventorius prižiūrimi ir valomi taip, kad būtų užtikrinta švara.
 
74. Tualetų‑prausyklų valymo inventorius turi būti paženklintas ir laikomas atskirai nuo kitų grupių patalpų valymo inventoriaus.
 
75. Valymo priemonės ir dezinfektantai turi būti laikomi saugiai, vaikams neprieinamoje vietoje.
 
76. Vaikų ugdymo patalpos turi būti vėdinamos skersvėjiniu būdu, kai patalpose nėra vaikų. Patalpų negalima vėdinti per tualeto‑prausyklos patalpas. Vėdinamų patalpų temperatūra neturi nukristi žemiau 12o C.
 
77. Kiekvienam vaikui turi būti numatyta ne mažiau kaip po 2 komplektus lovos skalbinių, rankšluosčių rankoms, rankšluosčių kojoms ir čiužinių užvalkalų. Lovos skalbiniai, rankšluosčiai keičiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę savaitinėse grupėse ir vieną kartą per dvi savaites – dieninėse grupėse.
 
78. Žaislai neturi kelti pavojaus vaikų sveikatai ar rizikos juos nuryti, įkvėpti ar susižeisti jais palietus odą, gleivinę, akis. Žaislai turi atitikti vaikų amžių, būti švarūs.
 
79. Patalpose turi nebūti graužikų ir kitų buitinių kenkėjų. Privalomą profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) atlieka šiai veiklai licencijuoti asmenys [4.13].
 
80. Draudžiama atlikti privalomą profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) vaikams esant įstaigoje. Įstaigos patalpos, kuriose atliekami remonto darbai, turi būti izoliuojamos nuo kitų patalpų / erdvių.
 
81. Nustačius ar įtarus užkrečiamosios ligos atvejį ar (ir) protrūkį, patalpos, įrenginiai, žaislai, inventorius valomi, dezinfekuojami pagal specialistų, vykdančių užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę, nurodymus.
 
82. Privalomasis aplinkos kenksmingumo pašalinimas atliekamas teisės akto [4.18] nustatyta tvarka pagal epidemiologines reikmes.
 
83. Valymo priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį. Biocidai leidžiami naudoti teisės akto [4.7] nustatyta tvarka.
 
84. Asmenys, dirbantys su valymo ir dezinfekcijos priemonėmis, turi mokėti naudotis šiomis priemonėmis ir laikytis gamintojo ar tiekėjo saugos duomenų lapuose nurodytų sveikatos saugos reikalavimų.
 
85. Patalpų naudojimo metu atsiradę sienų, lubų, grindų, įrenginių ar inventoriaus defektai, galintys turėti įtakos vaikų sveikatai ir saugumui, šalinami nedelsiant.
 
X. MAISTO TVARKYMO PATALPŲ ĮRENGIMAS, PRIEŽIŪRA, MAISTO RUOŠIMAS
 
86. Vaikai įstaigoje maitinami šiltu maistu.
 
87. Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo vietos įrengimas ir maisto tvarkymas turi atitikti teisės aktų [4.11, 4.12] reikalavimus.
 
88. Vaikų maitinimo valgiaraščiai turi būti sudaromi pagal rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams, atsižvelgiant į vaikų ugdymo trukmę per parą (šios higienos normos 2 priedas). Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus bei taisykles.
 
89. Vaikų maitinimui neturi būti vartojami: subproduktai (inkstai, kepenys, smegenys, plaučiai); grybai; sultinių koncentratai; saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu ir (ar) šokoladu; nealkoholiniai gėrimai su maisto priedais (dažikliais, konservantais, saldikliais); gazuoti gėrimai; bulvių traškučiai ir kiti riebaluose virti gaminiai; žuvies konservai; nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; žlėgtainiai; šaltiena; genetiškai modifikuotas maistas ar genetiškai modifikuotų sudedamųjų dalių turintys produktai; daug riebalų (daugiau nei 21 g/100 g), sočiųjų riebalų rūgščių (daugiau nei 6 g/100 g), cukraus (daugiau nei 18 g/100 g) ar druskos (daugiau nei 2,4 g/100 g) turintys produktai (mėsos produktai, konditerijos gaminiai).
 
90. Vaikų iki 1 metų maitinimo organizavimas:
90.1. vaikai iki 1 metų maitinami pagal individualius valgiaraščius, suderintus su tėvais pagal pateiktas gydytojo rekomendacijas. Valgiaraštyje turi būti nurodytos kiekvieno vaiko maitinimo valandos, motinos pieno ar adaptuotų pieno mišinių, kito maisto kiekiai;
90.2. turi būti pildomas ir saugomas grupėje kiekvieno vaiko mitybos lapas, kuriame iš karto po maitinimo užrašomas suvalgyto kiekvienos rūšies maisto kiekis;
90.3. sausieji mišiniai ruošiami pagal gamintojo instrukciją grupės virtuvėlėje prieš pat maitinimą;
90.4. motinos pienas gali būti atnešamas šviežias ar užšaldytas vieno maitinimo porcijomis maistui laikyti skirtuose induose:
90.4.1. motinos pienas atnešamas tos dienos maitinimui ir laikomas šaldytuve 4–5 oC temperatūroje;
90.4.2. šaldytas motinos pienas atšildomas kambario temperatūroje, šilto vandens vonelėje arba kūdikių maisto šildytuve. Draudžiama motinos pieną atšildyti mikrobangų krosnelėje ar verdančio vandens vonelėje. Atšildyto motinos pieno negalima pakartotinai užšaldyti;
90.4.3. indai su atneštu motinos pienu turi būti paženklinti, užrašant pieno nutraukimo laiką ir vaiko vardą, pavardę.
 
91. 1–7 m. amžiaus vaikų maitinimo organizavimas:
91.1. vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5–4 val. pagal valgiaraščius, patvirtintus įstaigos vadovo ir suderintus su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Sudaromi atskiri 10 dienų valgiaraščiai 1–3 ir 4–7 m. amžiaus vaikams;
91.2. pusryčiams vaikas turi gauti 20–25 proc., pietums – 35–40 proc., pavakariams ar priešpiečiams – 10–15 proc. (gali būti organizuojami abu maitinimai, tada jų bendras kaloringumas turi sudaryti 10–15 proc.), vakarienei – 20–25 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo, jei tokie maitinimai yra valgiaraščiuose;
91.3. jeigu vaikai įstaigoje nemaitinami, turi būti sudaryta galimybė atsigerti geriamojo vandens reikalavimus atitinkančio vandens.
 
92. Draudžiama naudoti susidėvėjusius, įskilusius, apdaužytais kraštais indus ir aliumininius įrankius.
 
93. Maisto atliekos turi būti surenkamos į specialiai tam skirtą ir paženklintą kibirą ar kitą talpyklą. Po kiekvieno maitinimo atliekos išnešamos iš grupės patalpų. Kasdien, pašalinus atliekas, talpyklos turi būti išplaunamos.
 
XI. VAIKŲ PRIĖMIMAS, DIENOS REŽIMAS
 
94. Priimant vaiką į įstaigą ir vėliau kiekvienais metais turi būti pateiktas Vaiko sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 027‑1/a) [4.5, 4.10].
 
95. Draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, kosti, yra išskyrų iš nosies ir kt.) vaikus, taip pat turinčius utėlių ar glindų.
 
96. Vaikui sunegalavus įstaigoje, jis izoliuojamas iki atvykstant tėvams.
 
97. Po ligos vaikas gali būti priimtas į įstaigą tik tėvams (globėjams) pateikus gydytojo pažymą (F 094/a )[4.4].
 
98. Vaiko dienos režimas turi atitikti vaiko fiziologinius poreikius, jo amžiaus ypatumus, sveikatos būklę.
 
99. Aktyvi fizinė veikla turi būti organizuojama kasdien, atsižvelgiant į vaikų amžių ir sveikatos būklę.
 
100. Kasdien 2 kartus šviesiu paros metu vaikai turi būti išvedami į lauką. Žiemos metu – esant ne žemesnei kaip minus 12oC temperatūrai ir silpnam vėjo greičiui (iki 2 m/sek.) arba ne žemesnei kaip minus 8oC temperatūrai ir vidutiniam vėjo greičiui (nuo 2 iki 6 m/sek.).
 
XII. VAIKŲ IKI 1 METŲ AMŽIAUS PRIEŽIŪROS REIKALAVIMAI
 
101. Šalia grupės patalpų turi būti numatyta vieta vežimėliams laikyti.
 
102. Priėmimo‑nusirengimo patalpoje turi būti vystymo stalas.
 
103. Žaidimo kambaryje ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo lango turi būti įrengtas maniežas su aptvaru, maitinimo kėdės.
 
104. Žaidimų kambaryje turi būti vystymo stalas, šalia jo praustuvė, rankšluosčių kabykla, uždaras indas nešvariems skalbiniams.
 
105. Vaikų grupėje pertvaros dalis tarp miegamojo ir žaidimų kambario turi būti įstiklinta.
 
106. Čiužiniai turi būti su atspariais drėgmei užvalkalais.
 
107. Maniežo, vystymo stalų danga turi būti lygi, atspari drėgmei, lengvai valoma ir dezinfekuojama.
108. Maniežo, lovelių sienelių vertikalūs tarpai turi būti ne didesni kaip 0,05 m. Maniežo aptvaro aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m. Nevaikštančių vaikų maniežo apačios aukštis nuo grindų turi būti ne mažesnis 0,5 m.
 
109. Virtuvėlėje turi būti maisto paruošimo vieta, 2 skyrių plautuvė, šaldytuvas, įrenginys buteliukams virinti ar sterilizuoti.
 
110. Po kiekvieno panaudojimo buteliukai ir čiulptukai, buteliukų plovimo šepetėliai turi būti gerai išplaunami ir virinami apsemti vandens uždengtame inde 15 min.
 
111. Švarūs buteliukai ir čiulptukai laikomi uždarame inde, buteliukų plovimo šepetėliai išdžiovinami ir laikomi sausi.
 
112. Vystymo stalai, maitinimo kėdės turi būti valomos po kiekvieno panaudojimo.
 
113. Nešvarios sauskelnės turi būti surenkamos ir laikomos atspariame drėgmei, lengvai valomame ir dezinfekuojamame inde su sandariu dangčiu, pastatytame vaikams neprieinamoje vietoje.
________________
 
 
Lietuvos higienos normos HN 75:2010
„Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“
1 priedas
 
NUODINGŲ AUGALŲ, DRAUDŽIAMŲ SODINTI
ĮSTAIGOS TERITORIJOJE APŽELDINIMO TIKSLU,
SĄRAŠAS
 
Augalas / augalų rūšys
 
Lotyniškas pavadinimas
 
Nuodingos augalo dalys
 
Amerikinė fitolaka
 
Phytolacca americana
 
Visas augalas, ypač lapai ir uogos
 
Baltasis čemerys
 
Veratrum album
 
Visas augalas, ypač šaknys
 
Brugmansijos
 
Brugmansia spp.
 
Visas augalas
 
Darželinis pupmedis
 
Laburnum anagyroides
 
Visas augalas
 
Juodoji drignė
 
Hyoscyamus niger
 
Visas augalas
 
Kukmedžiai
 
Taxus spp.
 
Visas augalas
 
Kurpelės
 
Aconitum spp.
 
Visas augalas, ypač lapai ir šaknys
 
Lobelio čemerys
 
Veratrum lobelianum
 
Visas augalas, ypač šaknys
 
Paprastasis ricinmedis
 
Ricinus communis
 
Visas augalas, ypač sėklos
 
Paprastasis žalčialunkis
 
Daphne mezereum
 
Visas augalas
 
Paprastoji durnaropė
 
Datura stramonium
 
Visas augalas, ypač sėklos ir lapai
 
Paprastoji pakalnutė
 
Convallaria majalis
 
Visas augalas
 
Paprastoji rusmenė
 
Digitalis purpurea
 
Lapai, žiedai, sėklos
 
Rudeninis vėlyvis
 
Colchicum autumnale
 
Visas augalas
 
Tabakas
 
Nicotiana spp.
 
Visas augalas
 
Vaistinė šunvyšnė
 
Atropa belladona
 
Visas augalas, ypač uogos
 
 
________________
 
 
 
Lietuvos higienos normos HN 75:2010
„Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“
2 priedas
 
PAROS ENERGIJOS IR MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ NORMOS VAIKAMS
 
Vaiko amžius
 
Energija, kcal
 
Baltymai, g
 
Riebalai, g
 
Angliavandeniai, g
 
Iki 3 mėn.
 
Energijos kiekis = kūno svoris (kg) × 108
Baltymų kiekis = kūno svoris (kg) × 2,4
Riebalų kiekis = kūno svoris (kg) × 4,9
Angliavandenių kiekis = kūno svoris (kg) x 13,6
 
 
4–6 mėn.